- ponaitė
- ponáitė sf. (1) 1. LL52, NdŽ jauna ponia, šeimininkė. 2. NdŽ mergina, mergelė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
draitė — sf. (1) ms.: ^ Draitė ponaitė visus karalius prikelia (blusa) Tvr … Dictionary of the Lithuanian Language
ponaitis — sm. (1) 1. R, N, I jaunas, nevedęs ponas; pono sūnus; bajoraitis: Tuos pakajuos už stalo sėdi viena pana, o jau tų ponaičių – baisi daugybė BsPIV47. Vieną kartą jis ėjo per mišką ir sutiko ponaitį LTR(Bsg). Tik kaip matai atsirado ties juo… … Dictionary of the Lithuanian Language